Remiantis jų energijos šaltiniu ir technologiniais principais, šiuolaikines automobilių jėgos pavarų sistemas galima iš esmės suskirstyti į keturis pagrindinius tipus: benzininius, grynai elektrinius jėgos agregatus, hibridinius jėgos agregatus ir vandenilio kuro elementų jėgos agregatus. Kiekvienas tipas turi savo ypatybes, kurios kartu sudaro įvairų rinkos kraštovaizdį.
Benzino jėgos agregatai priklauso nuo benzino arba dyzelino degimo, kad išlaisvintų energiją. Jų branduolys yra vidaus degimo variklis, kuris cheminę kuro energiją paverčia mechanine energija. Technologija yra brandi, o degalų papildymo tinklai patogūs, tačiau susiduria su iššūkiais, susijusiais su aplinkos apsauga ir energijos vartojimo efektyvumu.
Grynai elektriniai jėgos agregatai naudoja baterijas elektros varikliui maitinti, todėl pasiekiama nulinė emisija, mažas triukšmas ir didelis energijos konversijos efektyvumas. Tačiau juos riboja akumuliatoriaus veikimo nuotolis, įkrovimo laikas ir įkrovimo infrastruktūra.
Hibridiniai jėgos agregatai sujungia benzino ir elektros energijos pranašumus. Remiantis galios sujungimo metodu, jas galima suskirstyti į nuoseklias, lygiagrečias ir serijines{1}}lygiagrečias hibridines sistemas. Jie veiksmingai subalansuoja atstumą ir energijos vartojimo efektyvumą, sumažina elektrinių transporto priemonių nerimą, tačiau jų struktūra yra gana sudėtinga, o kaina didelė.
Hibridiniai jėgos agregatai gamina elektrą per vandenilio{0}}vandenilio cheminę reakciją, išskiriant vienintelį vandenį. Jie siūlo trumpą degalų papildymo laiką ir ilgus važiavimo atstumus, tačiau susiduria su tokiais iššūkiais kaip didelės vandenilio gamybos ir saugojimo išlaidos bei nepakankamai išvystyta vandenilio papildymo infrastruktūra.